Ar vitamino D trūkumas gali turėti įtakos gripo epidemijai?

2015/09/19 Kategorija: Apie vitaminą D

Norvegų mokslininkų tyrimo išvada: vitaminas D turi antibiotinį poveikį imuninei sistemai.

Žiema – tai tas metų laikas, kai saulės spindulių matome išties mažai. Dėl šios priežasties ir vitamino D kiekis organizme mažėja. Norvegų mokslininkai nustatė lemiamą sumažėjusio vitamino D kiekio organizme vaidmenį gripo epidemijos metu.
20-600 kartų daugiau mirties atvejų

Remiantis šios studijos rezultatais, gripo ligos atvejų ir mirčių nuo jo skaičius staigiai kyla kaip tik tada, kai sumažėja saulės spindulių (taip pat ir vitamino D sintezė organizme). Tai įrodo ne tik gripo protrūkio metas, bet ir jo plitimas. Nagrinėjant mirčių atvejus nuo gripo – sezoniškumas taip pat yra akivaizdus. Žiemos metu, kai vitamino D trūkumas yra didžiausias, mirčių skaičius Norvegijoje išauga  nuo 20 iki 600 kartų lyginant su gripo epidemijomis, kylančiomis vasaros metu.

Saulės šviesos trūkumas

„Vitaminas D veikia kaip antibiotikas ir stiprina imuninę sistemą. Ultravioletinė spinduliuotė stimuliuoja vitamino D sintezę odoje. Žiemos mėnesiais, kai saulės spindulių labai mažai, per mažai, kad užtikrintų reikiamą vitamino D sintezę, šio vitamino kiekis organizme žymiai sumažėja, o kartu mažėja ir jo apsauginis poveikis žmogaus sveikatai“, – teigia Norvegijos profesorius Johan Moan.
Taigi vitamino D atsargas reikėtų papildyti vartojant maisto produktus, turinčius šio vitamino, o žiemos metu vertėtų pagalvoti ir apie papildomą vitamino D vartojimą.

Vitaminas D maiste

Yra tik keletas maisto produktų (dauguma jų gyvulinės kilmės), kuriuose yra didelis vitamino D kiekis. Vitamino D daug yra riebioje žuvyje (pvz., lašišoje, silkėje, vaivorykštiniame upėtakyje), mažiau vitamino D yra kepenyse, margarine (praturtintame vitaminu D), kiaušinio trynyje ir keliose valgomųjų grybų rūšyse. 100 g silkės vitamino D yra 7,8 – 25 µg, lašišos – 16 µg, vištos kiaušinio trynio – 5,6 µg, skumbrės – 4 µg, vaivorykštiniame upėtakyje – 13,60 µg, kiek mažiau – jautienos kepenyse, fermentiniame sūryje, svieste, riebiame piene.

Kiek vitamino D mums reikia?

Vitaminu D pakankamai apsirūpinti užtektų 10 minučių pabūti saulėje, tačiau toliau nuo pusiaujo esančiose vietovėse (ir Lietuvoje) tą padaryti ne visada galima.
Teisės aktuose šiuo metu yra nurodyta tik rekomenduojama paros norma (RPN), dar vadinama referenciniu vartojimo kiekiu. Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 4 priede yra nurodoma, kad vitamino D rekomenduojama paros norma yra 5 μg.
2012 m. Europos maisto saugos tarnybos (angl. EFSA) pateiktoje nuomonėje apie vitamino D didžiausią leidžiamą suvartojimo lygį (Tolerable Upper Intake Level) nurodoma, kad suaugusiesiems, įskaitant nėščias ir žindančias moteris, didžiausiais vitamino D kiekis, kuris nesukelia šalutinio poveikio, yra 100 µg per dieną; vaikams ir paaugliams: 1-10 metų – 50 µg,  11 – 17 metų – 100 µg; naujagimiams (iki 1 metų amžiaus) –  25 µg per dieną.

Prieš nusprendžiant vartoti vitaminą D papildomai, visada tikslinga pasitikrinti, ar toks poreikis yra.

Kaip jis nustatomas?

Vitamino D kiekį galima nustatyti atliekant kraujo tyrimą. Jis leidžia tiksliai diagnozuoti šio vitamino trūkumą, normą ar perteklių organizme. Tiksliausiai tai galima padaryti vitamino D (25-OH) tyrimu, kuris leidžia nustatyti, tiek augalinės kilmės (D2), tiek ir gyvulinės kilmės (D3) vitaminą D. Šio vitamino norma, būdinga žmogui, yra nuo 30 ng/ml iki 70 ng/ml. Virš 70 ng/ml yra toksiškas lygis, o mažiau negu 30 ng/ml yra stoka. Vitamino D lygis gali stipriai nukristi dėl tam tikrų mitybos, gyvenimo būdo ar organizmo ypatumų. Jei, atlikus kraujo tyrimą, rodmenys yra žemiau 20 ng/ml, tai jau yra žymus deficitas, galintis sukelti daugelį ligų.

Kadangi gyvename tokioje geografinėje vietovėje, kurioje saulės spinduliai nelepina, vertėtų pasidomėti šio svarbaus vitamino kiekiu organizme. Pagal Lietuvoje atliktus vitamino D kiekio tyrimus – daugeliui žmonių (tiek jaunų, tiek vyresnių) buvo nustatytas vitamino D deficitas. Todėl vertinant jo svarbą sveikatai derėtų papildyti savo racioną vitamino D turinčiu maistu ypač tamsiojo sezono metu, o esant trūkumui – vartoti papildomai.
Kaip minėta, rekomenduojama paros norma – 5 mikrogramai vitamino D. Nėščiosioms ir žindančioms moterims vitamino reikia dvigubai daugiau. Taip pat daugiau vitamino reikia sergant kai kuriomis kepenų ir inkstų ligomis, rachito profilaktikai.
Ir be abejo, labai svarbu nepamiršti kuo daugiau būti ir judėti atvirame ore tiek vasarą, tiek žiemą.

Šaltinis: http://www.kardiolita.lt/