Astos patirtis: Vitamino D perteklius kenkia ne mažiau, nei jo trūkumas

2015/08/30 Kategorija: Apie vitaminą D

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kas retai yra akcentuojama: vitamino D perteklius kenkia ne ką mažiau, nei jo trūkumas. Kodėl taip rašau? Todėl, kad mūsų šeima su tuo susidūrė – savo laiške rašo VU EF Verslo katedros docentė, dr. Asta Fominienė.

Auginame 7 mėnesių dukrytę. Ji gimė gruodžio mėn., išnešiota, lygiai 40 savaitę, sveika (gimimo metu įvertinimas 9/9).

Gydytoja mums skyrė vitamino D pradžioje 1-2 lašiukus, vėliau didino dozes, kol galiausiai buvo paskirti visi 8 (tai atitinka 4000 TV). Aš klausiau gydytojos nurodymų, nes net minties nebuvo, kad vitaminas D gali pakenkti.

Vėliau, pasiskaičiusi mamų portalus, paklausiau gydytojos, kodėl mums skiriama tokia didelė vitamino D dozė, gal kartais mano dukrai įtaria rachitą. Gydytoja užtikrino, kad dukrai rachito tikrai nėra, o 6-8 lašai vitamino D (3000-4000 TV) yra įprasta dozė žiemą gimusiems vaikams. Beja, kad rachito nėra, liudija ir įrašai dukros medicininėje kortelėje: „vit. D stoka nestebima“ (2013 m. kovo 1 d. įrašas), „<…Rankytės sausos…>” (2013 m. balandžio 12 d. ir 2013 m. gegužės 9 d. įrašai), „<…craniotabes -…>“ (2013 m. balandžio 12 d. ir 2013 m. gegužės 9 d. įrašai).

Pagal pripažintos praktikos taisykles, didžiausiais vitamino D kiekis, kuris nesukelia šalutinio poveikio naujagimiams yra 25 µg per dieną, arba 1000 TV per dieną, arba 2 lašai Aquadetrim Vit. D3  per dieną. Tačiau gydytoja nepaisydama nurodytų normų skyrė didesnius kiekius: 2013 m. kovo 1 d. 3-4 lašus per dieną, 2013 m. kovo 13 d. 5-6 lašus per dieną, 2013 m. balandžio 12 d. 8 lašus per dieną, 2013 m. gegužės 9 d. 6 lašai per dieną. Pažymėtina, kad 4 000–5 000 TV vitamino D dozė per parą skiriama rachitui gydyti, 500–1 000 TV vitamino D dozė per parą yra palaikomoji profilaktinė.

Gydytojos klausiau – gal reikėtų atlikti vitamino D tyrimą, bet ji mane užtikrino, kad nuo tokių dozių vitamino perdozavimo tikrai nebus, be to, šio tyrimo nerekomenduoja atlikti, nes tai per daug rimta intervencija tokiam mažam kūdikiui…

Gydytojos nepaklausiau ir atlikau tyrimą (kraujas imamas iš pirštuko), rezultatas buvo netikėtas 311 nmol/l, kai norma yra 75-100 nmol/l, o esant daugiau nei 220 nmol/l stebimi šalutiniai reiškiniai.

Vitamino D perdozavimas gali sukelti sunkias pasekmes, pvz.: kalcio kaupimasis stambiųjų kraujagyslių (aortos, inkstų, širdies, smegenų) sienelėse, inkstų, kepenų, miokardo ląstelėse.

Todėl per pastaruosius 2 mėnesius su dukrai vaikštome iš vieno gydytojo pas kitą: nefrologo konsultacijos (jau buvo trys ir dar bus), atlikta inkstų echoskopija, endokrinologo konsultacija (numatoma dar viena), neurologo konsultacija, atlikta galvos smegenų echoskopija. Džiaugiamės tik tuo, kad kol kas pakitimų nefiksuojama, tačiau didelė vitamino D koncentracija kraujuje išlieka ir vaikščiojimai po gydytojus tęsiasi, kadangi pakartotinas vitamino D tyrimas parodė, kad dabar jo koncentracija 346 nmol/l (darėmės Santariškėse, tikslesnį tyrimą iš venos), nors vitamino D nevartoja nuo gegužės vidurio.

Visi gydytojai, pas kuriuos lankėmės Santariškių klinikose, nesupranta, kodėl buvo skirta tokia didelė vitamino D dozė (jie ją įvardija kaip “sveiku protu nesuprantamą”, “arklišką”), taip pat teigia, kad dukra nesirgo ir neserga rachitu.

Tai tokia mūsų patirtis šioje srityje. Aišku, kreipėmės į gydymo įstaiga raštu, prašydami atsakyti į pateiktus klausimus, tačiau gydymo įstaiga nei į vieną mūsų pateiktą klausimą neatsakė (net į tokius kaip ar dukra serga rachitu, ar teisingai buvo skirta tokia vitamino D dozė), o atsiuntė tik bendro pobūdžio laišką su keliais sakiniais, kuriuose teigiama, kad nestebint ryškių vitamino D perdozavimo pasekmių toliau tęsti vitamino D profilaktines dozes pagal Lietuvoje patvirtintas metodikas ir stebėti mergytės sveikatos būklę.

dr. Asta Fominienė

VU EF Verslo katedros docentė

Šaltinis: http://www.mamyciuklubas.lt/