Kodėl apie vitamino D trūkumą reikėtų pagalvoti vasarą

2015/08/03 Kategorija: Apie vitaminą D

Nors vitamino D stygiaus problema daugeliui žinoma, tačiau ne visi naudojasi galimybėmis papildyti šio svarbaus vitamino atsargas ir sužinoti tikslų jo kiekį organizme. Medikai teigia, kad vasara – geriausias laikas natūraliomis priemonėmis – saulės spinduliais gauti vitamino D, todėl atėjus į paplūdimį reikėtų bent 15 minučių neskubėti teptis apsauginių kremų, saugančių nuo saulės spindulių poveikio. Tuo labiau, kai saulėtų dienų Lietuvoje ne tiek ir daug. Apie vitaminą D, jo trūkumą ir dėl to kylančius sveikatos sutrikimus kalbamės su gydytoja Egle Marciuškiene.

Ar tikrai nemažai daliai Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D?

Vitamino D stygius yra didelė problema, nes daugumai Lietuvos gyventojų nepakanka vitamino D, todėl tai gali lemti dažnus kaulų lūžius, dantų ligas, taip pat silpną bendrą imunitetą ir net polinkį į depresiją.

Mokslininkai nustatė, kad vitamino D stygius didina riziką susirgti įvairių rūšių vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, inkstų, kepenų, autoimuninėmis ir kitomis ligomis.

Kaip rodo 2012 metais šalies laboratorijose atliktų bendrojo vitamino D kraujo tyrimų analizė, net 88,9 proc. atvejų buvo nustatyta, kad tiriami gyventojai kenčia dėl organizmui svarbaus vitamino D stygiaus.

Vitamino D ypač trūksta vaikams, paaugliams ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Pagal amžiaus grupes analizuojant vitamino D 25 (OH) tyrimų rezultatus, pastebima tendencija, kad kuo vyresnis žmogaus amžius, tuo vitamino D trūkumas didesnis.

Kritinis vitamino D deficitas vaikams nuo 2 iki 5 metų amžiaus grupėje užfiksuotas 14 proc., deficitas – 50 proc., stoka – 21 proc. Amžiaus grupėje nuo 6 iki 18 m. kritinis  vitamino D deficitas nustatytas 35 proc., deficitas – 61 proc., stoka – 4 proc.

Suaugusiųjų nuo 19 iki 59 m. amžiaus gupėje kritinis vitamino D deficitas nustatytas jau 41 proc. vitamino D 25 (OH) tyrimą atlikusių pacientų, 42 proc. – deficitas, 10 proc. – stoka, ir tik 7 proc. rekomenduojamas optimalus vitamino D kiekis.

Ar jaučiate vitamino D stygiaus problemos gilėjimą ir su kuo tai sietumėte? Ar užsieniečiai taip pat dėl to kenčia?

Ne tik lietuviai kenčia dėl vitamino D stokos. Klinikiniai tyrimai parodė, kad vitamino D stoką turi net 77 proc. amerikiečių. 2006 metais Estijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad žiemą net 81 proc. estų turi nepakankamą vitamino D kiekį. Vasarą šis skaičius Estijoje sumažėja iki 30 proc., nes daugiau vitamino gaunama dėl saulės poveikio.

Kai Lietuvoje pradėjome daryti vitamino D 25 (OH) tyrimą, įsitikinome, kad situacija katastrofiška – beveik 9 iš 10 tirtų asmenų trūksta vitamino D. Iš esmės situacija nesikeičia: kasdien laboratorijoje atlikdami bendrojo vitamino D 25 (OH) kraujo tyrimą, matome, kad 8-9 iš 10 atsakymų kraujyje fiksuojamas nepakankamas vitamino D kiekis.

Galima sakyti, kad nepaisant tiek medikų, tiek politikų, tiek visuomeninių organizacijų, tiek verslo pastangų kalbant apie vitaminą D, Lietuvos gyventojai jo vis dar gauna nepakankamai. Galbūt tam įtakos turi vis mažiau saulėtos vasaros, nors maisto pramonės atstovai vis dažniau maisto produktus praturtina vitaminu D. Deja, bet saulė yra pagrindinis vitamino D šaltinis.

Kita problema, kad žmonės vartoja vitamino D papildus neatlikę kraujo tyrimo ir nežinodami realių šio vitamino atsargų kiekio organizme. Vartoti profilaktines vitamino D dozes, kai reikia gydomųjų, yra pastangų, laiko ir pinigų švaistymas maisto papildams.

Kokius tyrimus reikėtų atlikti, norint nustatyti, ar mums netrūksta vitamino D? Ką reiškia skaičiai, žymimi prie raidės D?

Vitaminas D žmogaus organizme turi dvi formas: yra vitaminas D3 ir vitaminas D2. Vitaminą D3 mes pasigaminame dėl saulės poveikio, o vitaminą D2 gauname su maistu. Nors Lietuvoje nėra registruota vitamino D2 papildų, tačiau dauguma Lietuvos gyventojų yra kompiuterizuoti, naudojasi elektroninėmis parduotuvėmis, daug keliauja ir parsivežti vitamino D2 papildų yra visos galimybės. Be to, vartojant daugiau vitamino D turinčio maisto, taip pat gauname daug vitamino D2. Ir jeigu mes pasidarysime tik vitamino D3 tyrimą, nežinosime, kiek turime vitamino D2. Ir šiuo atveju yra rizika, kad nustačius vitamino D3 trūkumą ir žmogui pavartojus dar daugiau vitamino D3, galima perdozuoti ir apsinuodyti vitaminu D, nes nebuvo įvertintas vitamino D2 kiekis.

Vienos laboratorijos atlieka vitamino D bendrąjį tyrimą. Tai yra tyrimą, kuris apima tiek vitamino D3, tiek vitamino D2 formas. O tas tyrimas, kuris nustato tik vitamino D3 koncentraciją, nematuoja vitamino D2 koncentracijos. Norint sužinoti vitamino D atsargas organizme, būtina atlikti bendrojo vitamino D 25 (OH) kraujo tyrimą, kuris išmatuoja ir D2, ir D3 formas. Atlikti vitamino D3 tyrimą yra klaida, nes tokiu atveju  praleidžiamos vitamino D2 atsargos organizme ir tyrimas nėra informatyvus. Neatlikus bendrojo vitamino D tyrimo, tu nežinai, kokios iš tikrųjų yra vitamino D atsargos organizme.

Gerti profilaktiškai vitamino D papildus rekomenduočiau tik atlikus bendrojo vitamino D 25 (OH) kraujo tyrimą. Žinant, kad yra stygius, bet nežinant kiek daug mums trūksta šio vitamino, be tyrimo gerdami papildus apgaudinėsime save – arba gerdami papildus dėl per mažos dozės nepasieksime tikslo, arba dėl per didelės dozės – nuodysimės kenkdami sau. Apsinuodijimas vitaminu D ypač pavojingas kūdikiams, bet, deja, tokių atvejų nemažai, kai mamytės be tyrimų rezultatų lašina vitamino D lašiukus.

Tad vartojantiems vitamino D papildus būtina nuolat tirtis tam, kad nebūtų intoksikacijos. Vitamino D tyrimą rekomenduojama kartoti kas tris mėnesius. Jeigu kyla problemų dėl imuniteto, dažni peršalimai, imuninės ligos ar lėtinės kepenų, inkstų ligos, jei dažnai sutrinka virškinimas, jei vartojami vaistai, reikėtų pasidomėti, koks yra vitamino D kiekis kraujyje.

Ar yra ir kokie simptomai, kurie įspėtų apie vitamino D trūkumą?

Kadangi vitaminas D žinomas kaip turintis įtaką kaulų sistemai, todėl reikia turėti galvoje tai, kad kai jau kaulai išretėja, vitaminą D tirtis yra per vėlu. Reikia nelaukti, kol situacija pablogės, o visada žinoti vitamino kiekį tam, kad išvengtume galimų komplikacijų, t. y. osteoporozės. Kai osteoporozė toli pažengusi, reikalingas rimtas gydymas.

Kalbant apie simptomus, yra rašoma, bet dar neįrodyta, jog žmonėms, kurie skundžiasi raumenų nuovargiu, greitai pavargsta,  trūksta vitamino D. Taip pat rudenį ir žiemą pablogėjusi nuotaika, atsiradusi depresija siejama ne tiesiogiai su saulės trūkumu, bet su vitamino D trūkumu.

Kokios ligos gresia, jeigu laiku nepapildysime jo atsargų?

Kaip jau minėjau apie osteoporozę, Vitaminas D svarbus normaliai dantų ir kaulų būklei, jis padeda sumažinti kaulų lūžių riziką. Vitaminas D reikalingas normaliai raumenų funkcijai, imuninės sistemos veiklai palaikyti. Šio vitamino trūkumas siejamas su cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, širdies ligomis, vėžiu bei autoimuniniais susirgimais. Kadangi šiuo metu vitamino D ir kitų ligų ryšys yra intensyviai tyrinėjamas mokslininkų, ligų sąrašas auga.

Kokie pagrindiniai vitamino D šaltiniai?

Vitaminas D vadinamas saulės vitaminu, nes 90 proc. vitamino D mes pasigaminame dėl saulės poveikio ir tik 10 proc. gauname šio vitamino su maistu. Mūsų mitybos įpročiai yra tokie, kad su maistu gaunamo vitamino D yra labai mažai, todėl kyla problema: iš kur gauti to vitamino D?

Gydytojai rekomenduoja būti saulėje vidurdienį, kada saulė pikčiausia, ir 10 – 15 min. atidengti ketvirtadalį kūno, kad gautume dienos vitamino D dozę. Bet saulė yra ta priežastis, kuri sukelia odos pažeidimus.

Saulė dažnai yra laikoma odos vėžio – melanomos priežastimi, todėl daugelis baiminasi ir klausia, ką daryti? Ir saulės norisi, ir vitamino D reikia…

Yra parengtos kovos su vėžiu, ypač odos vėžiu, rekomendacijos, kad būkime atsakingi ir nepiktnaudžiaukime saule, naudokimės apsaugos priemonėmis. Bet iš kur gauti vitamino D? Akivaizdu, kad vitamino D reikia gauti su saule ir su maistu, o jeigu atlikus tyrimą nustatomas deficitas – vartoti papildus.

Tai teptis apsauginiais kremais atėjus į paplūdimį iš karto skubėti nereikėtų? Ar turint galvoje šaltas bei lietingas Lietuvos vasaras įmanoma sukaupti šio vitamino atsargas, kad jų užtektų iki kitų metų?

Kremai nuo saulės turi tam tikrus filtrus, kurie išreiškiami procentais. Jeigu mes naudosime 15 proc. apsauginius kremus ir didesnius, tai jie sustabdo 99 proc. ultravioletinių B tipo spindulių, ir šiuo atveju, mes nepasigaminsime vitamino D visiškai. Bet pavojingiausi yra ultravioletiniai A tipo spinduliai, kuriuos mes gauname ir šiaip vaikščiodami. Kur yra problema?

Daugelis autorių teigia, kad vitaminas D yra sezoninis vitaminas, todėl kyla klausimas: ar galime sukaupti vitamino D atsargų vasarą? Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad vitamino D sezoniškumo nėra ir mes su

Lietuvos saulėtomis dienomis jo negalime labai daug prisisotinti. O gauti tų pavojingų A tipo spindulių mes galime. Būnant saulėje reiktų naudoti apsauginius kremus, bet labai trumpai ir atsakingai, ne daugiau nei 15 min. pasimėgauti saule be apsauginių kremų. Jeigu žmogus turi normalų vitamino D kiekį, t.y., jo vitamino D kiekis yra optimalus, aišku reikalingą dienos dozę jis pasigamins. Bet jeigu žmogus turi vitamino

D trūkumą, tai nei saulė, nei maistas jo nepapildys. Jie gali tik padėti palaikyti esamą vitamino D kiekį.

Esame tyrę po atostogų ar darbo Ispanijoje grįžusių lietuvių kraują, iš kurio sužinojome, kad per ilgesni laiką būnant saulėje vis tik galima sukaupti vitamino D atsargų. Bet tai džiugi žinia pietiečiams, nuolat gyvenantiems saulėtuose kraštuose, o Lietuvoje tų saulėtų dienų, ko gero, mažiau nei lietingų.

Ar šeimos gydytojai supranta vitamino D stokos problemą ir ar skiria jai deramą dėmesį patardami savo pacientams šio vitamino kiekio nustatymo tyrimus? Ar už vitamino D tyrimus reikia mokėti?

Nors šeimos gydytojus domina vitamino D kiekis kiekvieno paciento kraujyje, tačiau tik labai maža dalis tokį tyrimą paskatina pasidaryti savo pacientus. Labai gerai, kad bent mažiems vaikučiams, kūdikiams vitamino D 25 (OH) kraujo tyrimas tapo norma, nors kūdikių apnuodijimu vitaminu D išvengti nepavyksta.

Kita vertus negalima kaltinti šeimos gydytojų, kurie yra labai apkrauti tiek popieriniais darbais, tiek įvairiais įpareigojimais, todėl pacientui laiko lieka per mažai. Yra labai puiku, kai šeimos gydytojas geba pastebėti tarp ligų ir simptomų tam tikrą ryšį su vitamino D stoka ir šį tyrimą pataria pasidaryti.

Nors šeimos gydytojas dabar gali nemokamai skirti daugiau laboratorinių tyrimų, vitamino D tyrimas nėra kompensuojamas iš PSDF biudžeto, todėl yra mokamas. Tačiau laboratorija “Sosdiagnostika”, pirmoji

Lietuvoje pradėjusi daryti licencijuotą ir standartizuotą bendrąjį vitamino D 25 (OH) kraujo tyrimą, kuris parodo tiek su maistu D2, tie su saule gauto D3 vitamino atsargas organizme yra sudariusi sutartis su daugeliu gydymo įstaigų ir šis tyrimas yra prieinamas ne tik moderniuose gydymo centruose Lietuvos didmiesčiuose, bet ir atokiose kaimo ambulatorijose. Be to, galima kreiptis ir tiesiogiai į laboratorijų kraujo paėmimo kabinetus, nes gydytojo siuntimo nereikia. Svarbiausia, kad būtų žmogaus noras pasirūpinti savo sveikata ir pagalvoti apie vitaminą D.

Kalbant apie dažniau besilankančius pas šeimos gydytoją pacientus, patarčiau tiek šeimos gydytojams, tiek pacientams pasitikrinti vitamino D kiekį jeigu yra virškinamojo trakto tam tikros ligos, pavyzdžiui, cistinė fibrozė, celiakinė liga, Krono liga. Šiais atvejais vitamino D pasisavinimas per virškinamąjį traktą taip pat bus sutrikęs, tai mes ir negausime tų 10 procentų, kuriuos vartojame su maistu.

Vitamino D skaidymas vyksta kepenyse ir inkstuose. Dauguma kepenų ir inkstų ligų lemia tai, kad sutrinka vitamino D metabolizmas ir žmogaus organizme taip pat trūksta vitamino D. Vitamino D skaidymą gali stabdyti vaistai. Tačiau kiekvienu atveju reikia klausti gydytojo arba farmacininko ir išsiaiškinti ar tie vaistai jums trukdo ar netrukdo jūsų vitamino D apykaitai. Noriu pasakyti, kad vieni iš tokių – kortikosteroidai.

Ne paslaptis, kad vartojantiems kortikosteroidus išsivysto osteoporozė ir prasideda kaulų lūžiai.

Kaip žinome, vitaminas D gaunamas dėl saulės poveikio ir su maistu. Tačiau dažna problema, ypač menopauzę pasiekusioms moterims, kai pakinta odos struktūra ir gebėjimas gaminti vitaminą D odoje sumažėja. Mes galime netgi kaitintis saulėje, bet vitamino D nei kiek nepasigaminsime. Tad šiems žmonėms tiesiog būtina sekti vitamino D kiekį kraujyje.