Lietuvoje vaikai dažniau serga dėl vitamino D trūkumo

2015/12/04 Kategorija: Apie vitaminą D

Prieš du metus atlikti vaikų kraujo tyrimai patvirtino medikų pastabas, kad tik kas dešimtas vaikas sveikas. Tuomet profilaktinių sveikatos patikrinimų metu net 83 proc. vaikų išaiškinta įvairių sveikatos sutrikimų. Šiais metais Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacija suskaičiavo 2014 metais Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikams atliktų bendrojo vitamino D kraujo tyrimų rezultatus ir pabandė analizuoti šio vitamino trūkumo sąsajas su dažniausiai 2014 metais mokyklinio amžiaus vaikams diagnozuotomis ligomis. Kraujo tyrimų rezultatų analizė patvirtino, kad 89,5 proc. mokyklinio amžiaus vaikų dažniau serga dėl vitamino D trūkumo.

Pasak Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkės, gydytojos Eglės Marciuškienės, dauguma vaikų sveikatos sutrikimų yra susiję su vitamino D trūkumu. „Dėl silpnų kaulų ir raumenų iškrypę vaikų stuburai, netaisyklinga laikysena, akių ligos, silpnas imunitetas, dažnos peršalimo ligos ir kvėpavimo takų infekcijos, virškinimo ir medžiagų apykaitos sutrikimai, endokrininės sistemos išsibalansavimas, net vaiko emocinės būklės svyravimai yra susiję su vitamino D trūkumu. Šiuos ryšius tyrinėja įvairių šalių mokslininkai, o mes norėjome paanalizuoti situaciją Lietuvoje. Skaičiai rodo, kad mokslininkų įžvalgos atitinka klinikinę praktiką, todėl vaikų ir šeimos gydytojai turėtų atkreipti didesnį dėmesį į vitamino D trūkumo problemą ir sąsajas su dažniausiomis vaikų ligomis. Noriu akcentuoti, kad mūsų laboratorijose atliktų bendrojo vitamino D 25 (OH) tyrimų mokyklinio amžiaus vaikams analize siekiame įspėti ne tik tėvus, bet ir medikus, neretai net nepagalvojančius apie šio vitamino svarbą mokyklinio amžiaus vaikams“, – atkreipia dėmesį laboratorinės medicinos gydytoja E. Marciuškienė.

89,5 proc. mokyklinio amžiaus vaikų trūksta vitamino D

Iš viso buvo analizuoti 500 mokyklinio amžiaus (nuo 7 iki 18 metų) pradinėse, pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose besimokančių vaikų bendrojo vitamino D 25 (OH) kraujo tyrimų rezultatai. Kraujo mėginiai iš 80 Lietuvos gydymo įstaigų 2014 m. buvo ištirti akredituotose medicininių tyrimų laboratorijose “Sosdiagnostika” ir „Antėja“.

Atlikus kraujo tyrimus, paaiškėjo, kad 89,5 proc. iš visų tirtųjų mokyklinio amžiaus vaikų yra nepakankamas vitamino D kiekis. Lyginant su lytimi susijusius vitamino D kiekio rodiklius, jie skiriasi, bet labai nežymiai. Kritinis vitamino D deficitas nustatytas 11 proc. mergaičių ir 7 proc. berniukų, deficitas – 46 proc. mergaičių ir 52 proc. berniukų, stoka – 32 proc. mergaičių ir 31 proc. berniukų. Optimalų vitamino D kiekį turėjo tik 11 proc. tirtųjų mergaičių ir 10 proc. berniukų.

“Laboratorijose labai daug atliekame vitamino D tyrimų kūdikiams. Pastebėjome, kad rezultatai kur kas geresni, nei mokyklinio amžiaus vaikų. Mamytės puikiai žino, kad kūdikių vystymuisi vitaminas D yra tiesiog būtinas. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai kūdikiai yra nuodijami vitaminu D per didelėmis dozėmis, nes kai kurios mamytės neatlieka vaikučiams tyrimų ir lašina vitamino D lašiukus neatsakingai. Vartojant šį maisto papildą reikia kraujo tyrimą atlikti kas trys mėnesiai. Deja, Lietuvoje reta mamytė taip kruopščiai kontroliuoja šio vitamino D koncentraciją kraujyje. Kai jau kūdikiai pradeda rimtai sirgti, atlikę kraujo tyrimą, konstatuojame vitamino D perdozavimą. Tuo tarpu iš kūdikystės išaugusiems vaikams tėveliai nebeduoda nei vitamino D lašiukų ar papildų, nei rūpinasi, kad vaikai gautų daugiau maisto, turinčio vitamino D. Dėl netinkamos mitybos, per mažo fizinio aktyvumo lauke šviečiant saulei bei vitamino D papildų nevartojimo gana didelis vaikų skaičius kenčia nuo kritinio vitamino D deficito sukeltų ligų”, – komentuoja gydytoja E. Marciuškienė.

Vitamino D daugiau turi jaunesni berniukai ir vyresnės mergaitės

Išanalizavus moksleivių vitamino D rodiklių skirtumus pagal amžiaus grupes, matyti, kad pagrindinėje mokykloje besimokantys berniukai turi daugiau vitamino D nei mergaitės, o vidurinėje mokykloje – atvirkščiai.

Kaip rodo atlikti tyrimai, nuo 7 m. iki 10 m. amžiaus besimokančių pradinėje mokykloje 10 proc. mergaičių ir 5 proc. berniukų nustatytas kritinis vitamino D deficitas, deficitas – 33 proc. mergaičių ir 51 proc. berniukų, stoka – 33 proc. mergaičių ir 35 proc. berniukų. Optimalų vitamino D kiekį tarp pradinukų turi 24 proc. mergaičių ir 9 proc. berniukų.

Nuo 11 m. iki 14 m. amžiaus besimokančių pagrindinėje mokykloje 12 proc. mergaičių ir 10 proc. berniukų nustatytas kritinis vitamino D deficitas, deficitas – 51 proc. mergaičių ir 47 proc. berniukų, stoka – 33 proc. mergaičių ir 33 proc. berniukų. Optimalų vitamino D kiekį tarp pagrindinėje mokykloje besimokančių mergaičių turi tik 4 proc. ir 10 proc. berniukų.

Nuo 15 m. iki 18 m. amžiaus besimokančių vidurinėje mokykloje 9 proc. merginų ir 11 proc. vaikinų nustatytas kritinis vitamino D deficitas, deficitas – 48 proc. merginų ir net 62 proc. vaikinų, stoka – 30 proc. merginų ir 16 proc. vaikinų. Optimalų vitamino D kiekį tarp vidurinėje mokykloje besimokančių paauglių turi 13 proc. merginų ir 11 proc. vaikinų.

Gydytoja E. Marciuškienė pažymi, kad tokiems vitamino D koncentracijos pokyčiams įtakos turi tarp skirtingų amžiaus grupių vaikų besikeičiantys jų įpročiai. “Pagrindinėje mokykloje besimokantys berniukai turi daugiau vitamino D nei mergaitės, matyt, todėl, kad daugiau juda ir būna lauke šviečiant saulei. Be to, įtakos turi ir maitinimosi įpročiai – berniukai labiau linkę valgyti riebesnį maistą, galbūt daugiau vitamino D turinčią žuvį, o mergaitės, besivaikydamos lieknėjimo madų, vengia visaverčio maisto. Vyresnės merginos daugiau turi vitamino D, nes pradeda labiau rūpintis išvaizda, naudotis soliariumų paslaugomis arba tampa sąmoningesnėmis ir pradeda vartoti vitamino D papildų ar daugiau maisto, praturtinto vitaminu D. Vis tik noriu akcentuoti, kad Lietuvoje mes nei dėl saulės poveikio, nei su maistu pakankamai vitamino D negauname. Lietuviai nevartoja daug žuvies, kitų vitamino D turinčių maisto produktų, o saulės, dėl kurios poveikio odai gaminamas vitaminas D, net vasarą neturime pakankamai. Dėl šių priežasčių stebime vitamino D deficito pandemiją”, – apibendrina E. Marciuškienė.

Vitamino D stygiaus pasekmė – dažnesnės ligos

Paprastai vitamino D stygius siejamas su kūdikių rachitu ir pagyvenusius žmones kamuojančia osteoporoze. Pastaraisiais metais įvairių šalių mokslininkai itin plačiai tyrinėja vitamino D sąsajas su daugeliu ligų. Nustatyta, kad vitamino D stygius didina riziką susirgti įvairių rūšių vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, inkstų, kepenų, autoimuninėmis ir kitomis ligomis.

Peržvelgus dažniausių neatvykimo į ugdymo įstaigas priežasčių sąrašą, galime matyti, kad net kas antras mokinys pamokas praleido dėl kvėpavimo sistemos ligų, t. y. gripo, gerklės, sinusų, kvėpavimo takų ar plaučių infekcijų. Mokslininkai yra įrodę, kad vitaminas D veikia žmogaus imuninę sistemą ir peršalimo arba virusinės infekcijos „puola“ rečiau, kuomet šio vitamino kiekis yra normalus. Gydytojos E. Marciuškienės teigimu, vitamino D stygius Lietuvoje iš dalies lemia dažnesnes vaikų kvėpavimo takų infekcijas. Be to, Lietuvoje apie 100 vaikų per metus suserga tuberkulioze, kuri siejama ir su nusilpusiu imunitetu.

Labai dažnas vaikų sveikatos sutrikimas – netaisyklinga laikysena ir iškrypęs stuburas. Tam, kad kaulai būtų tvirti ir skeleto raumenys tinkamai funkcionuotų, negrėstų rachitas, vaiko organizmas privalo gauti užtektinai vitamino D. Šis vitaminas svarbus kalcio apykaitai, o kalcis – reikalingas kaulams.

Medikų teigimu, išpopuliarėję kompiuteriniai žaidimai ir dažnas televizoriaus žiūrėjimas vargina vaikų regėjimą. Vaikų regos sutrikimų skaičius Lietuvoje išlieka gana didelis. Tyrinėdami vitamino D ir regos funkcijos sąsajas, mokslininkai nustatė, kad vitaminas D gerina natūralų regėjimo aštrumą bei stiprumą.

Bendrojo vitamino D 25 (OH) koncentracijos kraujyje normos

Kritinis deficitas (didelis trūkumas) ≤ 10 ng/ml

Deficitas (trūkumas) < 20 ng/ml

Stoka (nepakankamumas) 21-29 ng/ml

Pakankamumas kiekis > 30 ng/ml

Toksiškumas (apsinuodijimas) > 150 ng/ml

Šaltinis: Vitamin D Deficiency, Journal of the American College of Cardiology, 2008 Dec 9;52(24):1949-56. doi: 10.1016/j.jacc.2008.08.050.