Padauginus vitamino D – baisios pasekmės

2017/05/25 Kategorija: Apie vitaminą D

Vitaminas D dalyvauja daugelyje biocheminių reakcijų, veikia įvairius procesus, daro įtaką ir imuninei sistemai.

Kai kuriuose moksliniuose straipsniuose teigiama, kad vitamino D trūkumas gali turėti įtakos vėžiniams susirgimams, gali būti net vienas iš Alzheimerio kriterijų. O pasiekus vitamino D normą savijauta pagerėja, dingsta nuovargis, nerimas. Gydytoja Dangira Babenskienė interviu leidiniui „Savaitraštis Kaunui“ pažymi, kad vitamino D trūksta beveik visiems lietuviams.

– Vienas populiariausių tyrimų, atliekamų jūsų laboratorijoje, – vitaminų ir mikroelementų tyrimas, parodantis, kokių medžiagų trūksta organizmui. Ar tikrai daugelis lietuvių stokoja vitamino D?

– Kiek man teko matyti ir konsultuoti (o tyrimų darome labai daug – per dieną ištiriame apie 200 žmonių), buvo tik du atvejai, kai žmonėms užteko vitamino D. Vienas jų nuolat vartojo vitaminą D, o kitas buvo lietuvis, gyvenantis Ispanijoje, tik retkarčiais čia grįžtantis.

– Kodėl reikia pasitikrinti vitamino D kiekį organizme, jei aišku, kad visiems mums jo trūksta?

– Tyrimus atlikti reikia tam, kad tiksliai nustatytume: stoka, nepakankamumas, yra pakankamai ar toksinė dozė – 4 skirtingos normos. Kai žinomas pirminis rezultatas, sprendžiama, kokią dozę reikia vartoti. Jei yra vitamino D stoka, rekomenduojame gerti didelę dozę. Vitamino D būna įvairių formų, didelę dozę rekomenduojama gerti 2 kartus per metus, tačiau žmonėms jos užtenka skirtingam laikui: vieniems pakanka mėnesiui, kitiems – metams. Yra dvi nuomonės, kaip vitaminą D geriau vartoti – smūginę dozę ar palaikomąją. Mano nuomone, geriau smūginę ir paskui kasdien palaikomąją.

– Ar nebūtų galima visiems žmonėms skirti vitamino D kaip kūdikiams?

– Kūdikiams vitamino D yra skiriama privalomai. Tyrimai nebuvo atliekami, dozuojama pagal rekomendacijas, nors vitaminas D įsisavinamas individualiai ir jo kiekis laikosi individualiai, todėl reikėtų tirti, žiūrėti, ar visiems vienodai dozuoti. Mes atliekame tokius tyrimus ir kartais randame perdozavimų. Toksiška dozė pasitaiko itin retai, taip nebuvo, bet nuo per didelio kiekio kalkėja kaulai ir sąnariai. Anksčiau egzistavo vienintelis tyrimų metodas – rentgeno nuotrauka, kurioje matomi kalcinatai – ilgalaikio perdozavimo pasekmė. Šiandien kūdikiams reikėtų atrasti vitamino D dozės aukso viduriuką, kad nebūtų nei per didelė, nei per maža. O kad tam tikrame amžiuje nebereikia vartoti vitamino D – netiesa, nes ir suaugusiesiems, ir vaikams, ir paaugliams šio vitamino trūksta, visiems jo reikia, tik skirtingo kiekio.

– Kaip pasireiškia vitamino D trūkumas, kokie požymiai?

– Naujausių tyrimų duomenimis, vitaminas D yra itin reikšmingas. Anksčiau buvo manoma, kad jo reikia kaulų struktūrai, todėl skirdavo naujagimiams, kurių nesuaugęs momenėlis ir nesustiprėję kaulai. Vitaminas D dalyvauja daugelyje biocheminių reakcijų ir veikia įvairius procesus, lemia imuninės sistemos veiklą. Kai kuriuose straipsniuose sakoma, kad vitamino D trūkumas gali turėti įtakos vėžiniams susirgimams, gali būti vienas iš Alzheimerio kriterijų. Pasiekus vitamino D normą savijauta pagerėja, dingsta nuovargis, nerimas.