Vitaminas D mažina riziką susirgti vėžiu

2012/05/14 Kategorija: Apie vitaminą D|Klinikiniai tyrimai ir studijos

Įvairių valstybių mokslininkai aktyviai tiria vitamino D poveikį žmogaus organizmui. Tyrimų rezultatai rodo, kad vitaminas D yra labai svarbus komponentas kovojant su įvairiomis ligomis, tarp jų ir vėžiniais susirgimais. Teigiama, kad pakankamas šio vitamino kiekis gali net dvigubai sumažinti riziką susirgti vėžiu. Geriausiai žmogus vitaminą D pasisavina būdamas saulėje ir tinkamai maitindamasis.

Labai išsamiai vitaminą D ir jo poveikį tyrė Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai iš Kalifornijos universiteto. Jie analizavo tyrimus, atliktus įvairiose pasaulio valstybėse nuo 1966 m. iki 2004 m. Jų tyrimo objektu buvo 30 tiesiosios žarnos, 26 prostatos, 13 krūties ir 7 kiaušidžių vėžio atvejai. Amerikiečiai taip pat tyrė ir tai, kiek įtakos vitamino D pasisavinimui turi odos spalva. Paaiškėjo, kad juodaodžiai, sergantys krūties, kiaušidžių ar tiesiosios žarnos vėžiu, turi mažiau galimybių pasveikti bei baltaodžiai. Tai aiškinama tuo, kad tamsi oda gamina mažiau vitamino D.

Mokslininkų teigimu, pakankamas vitamino D vartojimas net dvigubai sumažina galimybę susirgti tam tikromis vėžio rūšimis. Per dieną suvartojant 25 mg vitamino D, sumažėja rizika susirgti tiesiosios žarnos vėžiu net 50 procentų, o krūties ir kiaušidžių vėžiu – 30 procentų. Tačiau ekspertai įspėjo, kad vitamino D vartojimas pernelyg dideliais kiekiais gali pakenkti. Per dieną suvartojant daugiau nei 50 mg vitamino D galima pakenkti kepenims ir inkstams. Mokslininkai įspėja, kad pakenkti gali ir per ilgas buvimas saulėje, ypač kaitrioje. Geriausias būdas gauti pakankamai vitamino D – tinkama mityba ir maisto papildai.

Daugiausia žmogaus organizmas vitaminą D gauna per odą, veikiamą saulės spindulių. Vitamino taip pat yra žuvies taukuose, tam tikrose riebiose žuvyse – lašišoje, unguryje ir silkėje, margarine, kiaušiniuose, kai kuriose mėsos rūšyse. Vitamino D deficitas žmogaus organizme – gan paplitęs reiškinys, jis gali sukelti organų ląstelių augimo problemas. Yra žinoma, kad vitaminas D reguliuoja mineralinių medžiagų – kalcio ir fosforo pasisavinimą. Pasak kai kurių ekspertų, net pusei planetos gyventojų nepakanka vitamino D, o beveik milijardas žmonių kenčia nuo ūmaus jo trūkumo. Ši problema didėja dėl nevisavertės mitybos, be to žmonės vis daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose.

Vitamino D tyrimą vykdė ir Didžiosios Britanijos mokslininkai iš Oksfordo universiteto. Tyrimo rezultatai parodė, koks svarbus žmogaus sveikatai yra vitaminas D ir koks įvairus yra šio vitamino biologinis poveikis. Jie nustatė, kad vitaminas D turi įtakos daugiau kaip 200 genų, tarp jų ir tiems, kurie atsakingi už vėžinių susirgimų vystimąsi bei tų, kurie sukelia autoimunines ligas, tokias kaip išsėtinė sklerozė, taip pat rachito, cukrinio diabeto. Vitaminas D veikia DNR molekulę receptorių dėka. Daug vitamino D receptorių yra mažiausiai 35 žmogaus organuose ir audiniuose, tarp jų – žarnyne, inkstuose, kauluose, smegenyse, širdyje, kasoje, prieskydinėje liaukoje.

Tyrimai parodė, kad vitamino D gausa gerokai paveikia žmogaus imuninę sistemą ir ypač tas ląsteles, kurios kovoja su vėžinių auglių formavimusi. Šios ląstelės, vadinamos T limfocitais, neaktyvuojasi jei žmogaus organizme trūksta vitamino D. Oksfordo mokslininkų tyrimo rezultatai parodė, kad vitaminas D panašiu būdu įtakoja žmogaus organizmą ir kitų ligų atsparumui. Mokslininkai rekomendavo gydytojams skirti „saulės vitamino” kaip maisto papildo nėščioms moterims ir vaikams.

Švedijos ir Danijos mokslininkų bendrame tyrime buvo tiriami daugiau nei 3 tūkstančiai vėžiu sergančių žmonių ir tiek pat sveikų. Jie teigia, kad saulės spinduliai naikina vėžines ląsteles ir gali sustabdyti navikų augimą. Pasak Skandinavijos mokslininkų, iš saulės spindulių gaunamas ultravioletas gali sumažinti vėžio riziką 30-40 procentų. Tačiau medikai griežtai įspėja, kad ilgas buvimas kaitrioje saulėje gali paveikti priešingai ir sukelti odos vėžį – melanomą.

www.iveikliga.lt