Vitaminas D svarbesnis nei manyta iki šiol

2015/11/11 Kategorija: Apie vitaminą D

Naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, kad vitamino D reikšmė sveikatai kur kas didesnė nei manyta iki šiol. Tačiau daugeliui žmonių Lietuvoje jo trūksta. Net per vasarą organizmas nesugeba sukaupti pakankamo kiekio šio vitamino. Saulėtų dienų pas mus ne per daugiausia, be to, baimindamiesi žalingo ultravioletinių spindulių poveikio žmonės uoliai tepasi apsauginiais kremais, kurie slopina vitamino D gamybą odoje. Kaip papildyti jo atsargas ir nepakenkti sau?

Atrandamas iš naujo

„Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama vitamino D stokos problemai ir jo sąsajoms su organizmo veiklos ypatumais bei įvairiais sveikatos sutrikimais. Seniai žinoma šio vitamino reikšmė kauliniam audiniui, bet, gausėjant duomenų apie jo vaidmenį kitiems audiniams bei organams, vitaminas D tarsi atrandamas iš naujo“, – pastebi Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo poliklinikos šeimos gydytojas, Vilniaus universiteto lektorius dr. Andrius Bleizgys.

Gydytojo teigimu, anksčiau Lietuvoje nebuvo galimybės nustatyti vitamino D koncentracijos kraujyje. Ir dabar gydytojams trūksta žinių apie jo svarbą, tyrimus, leidžiančius įvertinti vitamino D atsargas organizme. Daugiau žinoma apie šio vitamino trūkumo problemą vaikystėje bei sąsajas su rachitu, taip pat vyresniame amžiuje, ypač moterims po menopauzės, osteoporozės profilaktikai ir gydymui. Paaugliai, suaugę darbingo amžiaus žmonės nebuvo laikomi rizikos grupe.

Šioje srityje atlikta nemažai naujų mokslinių tyrimų, jie atskleidė, kad vitamino D gali trūkti žmogui bet kuriame amžiuje. „Vitamino D koncentracijos kraujyje tyrimą rekomenduočiau atlikti ne tik mažiems vaikams (nuo gimimo iki maždaug 7 metų), bet ir vyresnio, pensinio amžiaus žmonėms, ypač moterims prasidėjus menopauzei, nutukusiems ar turintiems antsvorio asmenims, nėščiosioms, vartojantiems tam tikrus medikamentus (nuo epilepsijos, AIDS gydyti skirtus vaistus, kai kuriuos preparatus nuo grybelio)“, – aiškina A. Bleizgys.

Pasak jo, Lietuvoje šio tyrimo ligonių kasos neapmoka, tačiau nemažai žmonių, gydytojui pasiūlius ir paaiškinus apie vitamino D svarbą, sutinka atlikti jį už savo pinigus. „Dažnai paskiriu šį tyrimą savo vyresnio amžiaus pacientams ir beveik 90 procentų iš jų nustatomas mažas arba labai mažas vitamino D kiekis. Tyrimą reikėtų atlikti pavasarį ar vasaros pradžioje, kai šio vitamino labiausiai trūksta. Vasaros pabaigoje ir rudenį jo atsargos pagausėja“, – pastebi specialistas.

Kita pacientų grupė, kuriems reikėtų įvertinti vitamino D atsargas organizme, yra asmenys, besiskundžiantys įvairiais sveikatos sutrikimais, tačiau jų priežasčių nustatyti nepavyksta. Šie pacientai dažnai lankosi pas šeimos gydytoją, įvairių sričių specialistus dėl prastos bendros savijautos, nuovargio, skausmų, dažniausiai nugaros. Jiems daromi įvairiausi tyrimai, tačiau dažnai jokių rimtesnių pakitimų nenustatoma. Tik atlikus vitamino D koncentracijos kraujyje tyrimą dažnai paaiškėja, kad jo tiek mažai, jog net moderniausia įranga neįmanoma nustatyti tikslaus kiekio, dalijasi patirtimi gydytojas.

Siejamas su daugeliu ligų

Pagrindiniai vitamino D trūkumo požymiai nėra specifiniai. Dažniausiai vitamino D stoka nustatoma, kai vaikai jau serga rachitu ir atsiranda kaulų deformacijų, bei vyresniame amžiuje susirgus osteoporoze ir lūžus kaulams. Kai vitamino D nepakankamumas nedidelis, gali būti jaučiamas bendras nuovargis, kamuoti nugaros, sąnarių, krūtinės skausmai be akivaizdžios priežasties (kai žmogus nei patyręs traumą, nei sunkiai dirbęs). Atlikus rentgenologinius ar įprastinius kraujo tyrimus dažnai nenustatoma jokių pakitimų.

Kai kuriuos pacientus vargina prislėgta nuotaika, jie dažnai serga peršalimo ligomis. Gali padidėti svoris, nes vitamino D trūkumas skatina riebalų kaupimąsi. Įrodyta, kad tie, kuriems trūksta vitamino D, dažniau serga kai kuriomis vėžio formomis, pavyzdžiui, storosios žarnos, krūties, prostatos, melanoma, kai kuriomis onkologinėmis kraujo ligomis. Yra duomenų, kad šis vitaminas gali turėti įtakos gliukozės bei cholesterolio kiekiui kraujyje ir kraujospūdžiui.

„Daugelio epidemiologinių tyrimų rezultatai parodė vitamino D trūkumo sąsajas su padidėjusia kai kurių širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Su šio vitamino trūkumu siejamos Alzheimerio ir Parkinsono ligos, taip pat atopinis dermatitas, psoriazė, alerginės ligos, reumatoidinis artritas, išsėtinė sklerozė, cukrinis diabetas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, lėtinė inkstų liga, šizofrenija, kitos autoimuninės bei infekcinės ligos“, – komentuoja A. Bleizgys.

Kodėl taip yra? Gydytojo nuomone, daugelis lėtinių ligų yra uždegiminės. Vitaminas D uždegiminius procesus slopina, tai įrodyta tyrimais su gyvūnais. Nauji moksliniai tyrimai patvirtina, kad vitaminas D veikia kaip hormonas, todėl jis toks svarbus daugeliui organizmo ląstelių. Kita vertus, lėtinėmis ligomis dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, o senstant odos galimybės gaminti vitaminą D labai sumažėja. Todėl netgi ilgai kaitinantis saulėje gali būti sudėtinga sukaupti reikiamas jo atsargas.

Įtakos turi ir gyvensenos pokyčiai. Žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose dirbdami ir laisvalaikiu, dėvi drabužius, dengiančius beveik visą kūną, įvairiomis priemonėmis saugosi nuo saulės spindulių, bijodami odos navikų. Didmiesčiuose, kur aukšti pastatai ir didelis oro užterštumas, žmones pasiekia dar mažiau UV spindulių. Maiste vitamino D sumažėja dėl technologinių gamybos ypatumų, be to, jo turinčių produktų, pavyzdžiui, jūrų žuvų, pernelyg mažai vartojama.

Nepersistenkite saugodamiesi

Šiltuoju metų laiku žmonės turėtų stengtis kuo daugiau būti saulėje. „Diskusija su dermatologais, kaip pasverti saulės naudą ir žalą, tebevyksta. Aš patarčiau vykstant atostogauti į šiltuosius kraštus vis dėlto naudoti apsaugines priemones, ypač jeigu daug laiko praleidžaima saulėkaitoje. O Lietuvoje teptis apsauginiais kremais tik deginantis paplūdimyje ar dirbant darže, kitu metu, ypač gyvenant mieste, kasdien nebūtina, nebent kai kurias kūno vietas – nosį, ausis, pečius“, – sako A. Bleizgys.

Jis įsitikinęs, kad būtų klaida vartoti vitamino D papildus prieš tai neįvertinus jo atsargų organizme. Todėl išgirdus iš pažįstamų, kaimynų ar paskaičius straipsnį apie šią problemą, neverta bėgti į vaistinę pirkti papildų. Nuo to, ar didelis yra šio vitamino deficitas, priklausys, kokią vitamino D dozę reikėtų vartoti. Didesnių dozių gali prireikti, jei žmogus nutukęs ar turi antsvorio. Jei savo iniciatyva atlikote vitamino D tyrimą, būtinai pasikonsultuokite su šeimos gydytoju, kokius papildus ir kokiomis dozėmis vartoti.

„Vitamino D papildus reikėtų gerti bent du su puse ar tris mėnesius. Po to rekomenduotina vėl ištirti vitamino D koncentraciją kraujyje ir įvertinti, kiek pasipildė atsargos. Jeigu jo koncentracija beveik nepadidėjo, gali būti, jog sutrikęs vitamino D pasisavinimas, pavyzdžiui, sergant žarnyno ar kitomis ligomis. Jei laikomasi drastiškos dietos, esant ribotam riebalų kiekiui maiste organizmui sunkiau pasisavinti vitaminą D, nes jis tirpus riebaluose. Gali būti, kad buvo vartojama per maža jo dozė. O jeigu vitamino D atsargos gerokai pagausėjo, skiriama vitamino D palaikomoji dozė“, – aiškina pašnekovas.

Perdozuoti vitamino D suaugusiesiems sunku. Dažniau vaikams tėvai duoda per didelę šio vitamino dozę manydami, jog nėra jokio skirtumo, ar jie išgers 4, ar 8 lašiukus. Dėl to gali pablogėti apetitas, sutrikti virškinimas, užkietėti viduriai, atsirasti kitų sveikatos problemų. Prieš pradedant gerti vitamino D papildus, svarbu atkreipti dėmesį, kokius kitus vitaminus ar papildus žmogus jau vartoja, nes galbūt šiuose taip pat yra vitamino D, taigi didėja jo perdozavimo tikimybė.

Kepenyse, kiaušiniuose, piene, jūrų žuvyse taip pat yra vitamino D, tačiau esant dideliam jo trūkumui tai menka paguoda. Neįmanoma kasdien suvalgyti tokio šių produktų kiekio, kad labai pagausėtų vitamino D atsargos, atkreipia dėmesį specialistas. Be to, sergant kai kuriomis ligomis vartoti šio vitamino nepatartina. Pasikonsultuoti su gydytoju dėl to reikėtų sergant aktyvia tuberkulioze, sarkoidoze, kai kuriomis limfinės sistemos ar pažengusiomis grybelinėmis ligomis. Kai kuriais atvejais rekomenduojama vartoti vitamino D pakaitalus, kuriuos paskirti turėtų tik gydytojas.

Saulės vitaminas būtinas organizmui

Laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė, UAB „Sosdiagnostika“ vadovė:

„Kaip rodo 2012 metais šalies laboratorijose atliktų bendrojo vitamino D kraujo tyrimų analizė, net 88,9 procento atvejų nustatytas organizmui svarbaus vitamino D trūkumas. Jo ypač stinga paaugliams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Pastebima tendencija, kad kuo vyresnis žmogus, tuo vitamino D trūkumas didesnis.

Kritinis vitamino D deficitas vaikams nuo 2 iki 5 metų amžiaus grupėje užfiksuotas 14 procentų, deficitas – 50 procentų, stoka – 21 procentui. Amžiaus grupėje nuo 6 iki 18 m. kritinis vitamino D deficitas nustatytas 35 procentams, deficitas – 61 procentui, stoka – 4 procentams. Suaugusiųjų nuo 19 iki 59 m. amžiaus gupėje kritinis vitamino D deficitas nustatytas 41 procentui tyrimą atlikusių pacientų, 42 procentams – deficitas, 10 procentų – stoka, ir tik 7 procentams rekomenduojamas optimalus vitamino D kiekis.

Iš esmės padėtis nesikeičia: kasdien laboratorijoje atlikdami bendrojo vitamino D 25 (OH) kraujo tyrimą, matome, kad 8–9 iš 10 atvejų kraujyje fiksuojamas nepakankamas vitamino D kiekis. Tai rodo, kad Lietuvos gyventojai jo vis dar gauna nepakankamai.

Šis vitaminas neatsitiktinai vadinamas saulės vitaminu, nes net 90 procentų jo kiekio pasigamina būnant saulėje, ir tik 10 procentų gaunama su maistu. Mitybos įpročiai yra tokie, kad su maistu tenka labai mažai šio vitamino. Lieka saulė. Gydytojų rekomendacijos, kad norėdami gauti dienos vitamino D dozę žmonės turi būti saulėje vidurdienį 10–15 minučių atidengę ketvirtadalį kūno ir neišsitepę apsauginiais kremais, yra teisingos.

15 ir didesnio SPF ženklu pažymėtos apsauginės priemonės sustabdo 99 procentų ultravioletinių B tipo spindulių. Patarčiau būnant saulėje naudoti apsauginius kremus, bet labai trumpai ir atsakingai, ne ilgiau nei 15 minučių pasimėgauti jos spinduliais be jokių apsaugos priemonių. Jeigu žmogaus vitamino D kiekis normalus, reikalingą dienos dozę jis gaus. Bet jei šio vitamino trūksta, nei saulė, nei maistas jo nepapildys, tik padės palaikyti esamą kiekį.

Tada teks pasitelkti vitamino D papildus. Tačiau gerti juos profilaktiškai rekomenduoju tik atlikus bendrojo vitamino D 25 (OH) kraujo tyrimą. Nustačius, kad yra stygius, bet nežinant, kiek trūksta, gerdami papildus žmonės apgaudinės save – arba dėl per mažos dozės nepasieks tikslo, arba dėl per didelės nuodysis. Apsinuodjimas vitaminu D ypač pavojingas kūdikiams, tokių atvejų pasitaiko nemažai.

Vitaminas D žmogaus organizme yra dviejų formų: D3 ir D2. Vitaminas D3 gaminasi veikiant saulei, o D2 gauname su maistu.

Vienos laboratorijos atlieka vitamino D bendrąjį tyrimą, kuris apima tiek D3, tiek D2 formas. O kitos atlieka tyrimą, kuris nustato tik vitamino D3 koncentraciją. Nustačius vien vitamino D3trūkumą ir pavartojus jo galima perdozuoti, jei nebuvo ištirtas vitamino D2 kiekis. Norint sužinoti, kokios vitamino D atsargos yra organizme, būtina atlikti bendrojo vitamino D 25 (OH) kraujo tyrimą. Vartojant vitamino D papildus, tyrimą rekomenduojama kartoti kas tris mėnesius.

„Sosdiagnostika“ yra sudariusi sutartis su daugeliu gydymo įstaigų ir bendras vitamino D 25 (OH) kraujo tyrimas, kuris parodo tiek su maistu D2, tiek su saule gauto D3 vitamino atsargas organizme prieinamas ne tik moderniuose gydymo centruose Lietuvos didmiesčiuose, bet ir atokiose kaimo ambulatorijose. Be to, galima kreiptis ir tiesiogiai į laboratorijų kraujo paėmimo kabinetus, gydytojo siuntimo nereikia.

Tiriant vidutinio amžiaus britus nustatyta, kad vitamino D nepakanka 60 proc. tiriamųjų, o žiemą ir pavasarį šis skaičius padidėja net iki 90 proc. JAV jo trūksta 24 proc. paauglių ir 32 proc. jaunų žmonių. Vokietijoje 40–45 proc. gyventojų nustatytas vitamino D nepakankamumas, o jo trūkumas – 30 proc.

Nustatyta, kad Šiaurės Europos šalyse apie 43–92 proc. suaugusiųjų ir 89–97 proc. paauglių mergaičių vitamino D kiekis kraujyje buvo mažesnis nei 50 nmol/l, reiškiantis didelį vitamino D trūkumą.

Šio vitamino trūksta ir saulėtųjų Europos šalių (Ispanijos, Graikijos, Prancūzijos, Italijos) gyventojams, kurie vartoja ypač stiprius apsauginius kremus nuo saulės ir, baimindamiesi melanomos, vengia tiesioginių saulės spindulių. Su maistu Viduržemio jūros regiono gyventojai gauna nepakankamai vitamino D, be to, dėl tamsesnio gymio mažiau vitamino D pasigamina jų odoje.

Išanalizavus vienoje Lietuvos laboratorijoje 2012–2014 metais atliktų vitamino D koncentracijos kraujyje tyrimų duomenis (nagrinėtas 9581 atvejis) paaiškėjo, kad

didžiausia vidutinė vitamino D koncentracija nustatyta 0–9 metų amžiaus grupėje, mažiausia – 10–19 ir 70-mečių bei vyresnių asmenų amžiaus grupėse. Mažiausios vitamino D atsargos buvo sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesiais, o didžiausios – rugpjūtį ir rugsėjį. Per mažos vitamino D atsargos nustatytos 67 proc., perteklius – 12 proc., o normalios – tik 21 proc. atvejų. Vidutinė vyrų vitamino D koncentracija buvo gerokai didesnė nei moterų.

Japonijoje atlikti tyrimai atskleidė, kad vitaminu D aprūpintas organizmas atsparesnis gripui. Iš vitamino D pakankamai turėjusių moksleivių gripo epidemijos metu nesusirgo nė vienas, o iš tų, kuriems jo trūko – net 70 proc.

Mokslininkai tyrinėja, kaip vitaminas D veikia vėžines ląsteles. Pastebėta, kad esant pakankamam šio vitamino kiekiui, jų dauginimasis sulėtėja, o kai kuriais atvejais net sustoja. Be to, žinoma, kad trūkstant vitamino D silpniau gali veikti chemoterapiniai vaistai (naudojami onkologijoje), o pacientai blogiau toleruoja šią procedūrą.

Straipsnis parengtas pg. Giedres Budvytienes interviu