Vitamino D poveikis

2012/02/20 Kategorija: Apie vitaminą D|Klinikiniai tyrimai ir studijos

Apie įvairiapusį vitamino D poveikį ir svarbą pastaruoju metu nuolat diskutuojama. Girdime, kad vitaminas D gali sumažinti riziką sirgti vėžiu arba padėti efektyviai jį gydyti. Naujausios žinias apie šį vitaminą apžvelgia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos klinikos doktorantė Ieva Gailytė.

Žinomas seniai

Nagrinėjant vitamino D istoriją, paaiškėjo, kad žuvų taukai, kaip vitamino D preparatas, vartojami nuo 1920 m. Netgi nuo vėžio saugančios vitamino D savybės, apie kurias šiandien daug diskutuojama, pastebėtos jau 1980 m., tiriant gyvūnų ląsteles.

Žinomos 4 vitamino D formos – lamisterolis (vitaminas D1), ergokalciferolis (vitaminas D2), cholekalciferolis (vitaminas D3) ir dihidrotachisterolis (vitaminas D4).

Žmogaus organizmui svarbiausios – ergokalciferolis (D2) ir cholekalciferolis (D3). Tačiau vis dėlto nei vitaminas D2, nei D3 nėra aktyvūs, biologiškai veikli vitamino D forma, veikianti kaip hormonas, yra 1,25-(OH)2D3 (kalcitriolis), susidarantis metabolinių procesų metu žmogaus organizme.

Kad susidarytų veikli vitamino D forma, veikianti kaip hormonas, reikalingi du metabolizmo keliai. Vitaminas D, į organizmą patekęs su maistu ir susintetintas odoje iš 7-dehidrocholesterolio, turi būti du kartus aktyvuotas, katalizuojant fermentams hidroksilazėms. Pirmoji aktyvacija vyksta kepenyse, antroji – inkstuose. Vieną kartą aktyvuotas vitaminas D rodo vitamino D sankaupas žmogaus organizme, kurias galime ištirti, t.y. nustatyti 25-hidroksivitamino D-kalcidiolio kiekį kraujyje.

Antrą kartą aktyvuotas 25-hidroksivitaminas D virsta veiklia vitamino D forma kalcitrioliu. Vitamino D aktyvios formos susidarymą reguliuoja kalcio ir fosforo koncentracija, paraskydinių liaukų hormonas, ir šiandien aktyviai nagrinėjamas poreikis įvairiose organizmo ląstelėse, kuriose randama vitamino D receptorių.

Įvairiapusis poveikis

Puikiai žinomas klasikinis vitamino D poveikis ir svarba kauliniam audiniui, nes jis reguliuoja kalcio ir fosforo jonų rezorbciją plonojoje žarnoje, kalcio ekskreciją inkstuose, skatina kaulo mineralizaciją, aktyviai dalyvauja kaulinio audinio metabolizme. Tačiau šiandien vis labiau domina neklasikinės vitamino D galimybės. Aktyvuotas vitaminas D reguliuoja genų transkripciją ląstelėse per branduolinius didelio afiniteto vitaminui D receptorius, todėl yra gyvybiškai svarbus normaliai žmogaus organizmo fiziologijai, ląstelių proliferacijai ir diferenciacijai, taip pat pasižymi imunomoduliuojamuoju ir uždegimą slopinančiu poveikiu.

Tyrimai įrodė, kad kompensuodami vitamino D trūkumą mažiname tokių ligų, kaip rachitas, osteopenija, osteoporozė, grėsmę ir geriname jų baigtis. Vitamino D stoka siejama su metabolinio sindromo, arterinės hipertenzijos, įvairių širdies ir kraujagyslių ligų, viršutinių kvėpavimo takų, gripo, įvairių autoimuninių ligų išsivystymo rizika. Diskutuojama, ar vitaminas D turi įtakos depresijai, lėtiniam nuovargiui, nuotaikų svyravimui, net nutukimui. Įtariama, kad mažas vitamino D kiekis gali būti viena iš autizmo priežasčių.

Dozės – diskusijų objektas

Simptomų komplekso, rodančio vitamino D nepakankamumą, nėra. Tai asimptominė būklė, tačiau yra tam tikrų nespecifinių simptomų, kurių dažniausi – raumenų silpnumas, traukuliai, kaulų, kūno skausmai, lėtinis nuovargis, nemiga, sulėtėjęs mąstymas, bloga koncentracija, kūno masės didėjimas. Jei pacientas skundžiasi šiais negalavimais, reikėtų pagalvoti apie vitamino D trūkumą.
Šiuo metu nėra visuotinio sutarimo, kokia yra optimali vitamino D koncentracija: įvairiuose populiaciniuose tyrimuose vitamino D normos svyruoja – 8–40 ng/ml.

Tačiau šiandien ekspertai rekomenduoja vis didesnes vitamino D koncentracijas – net 60 ng/ml, nes didesnė jo koncentracija siejama su retesniais įvairių ligų atvejais. Pvz., rachito prevencijai pakanka 20 ng/ml, tačiau siekiant prevencijos nuo širdies ir kraujagyslių ligų, CD ar įvairių autoimuninių ligų reikėtų gerokai didesnio vitamino D kiekio. Dauguma ekspertų apibrėžia, kad vitamino D trūkumas nustatomas, jeigu jo yra mažiau nei 20 ng/ml, nepakankamumas – esant 20–32 ng/ml, pakankamas kiekis – 33–80 ng/ml ir perteklius – daugiau kaip 100 ng/ml.

Vitamino D šaltiniai

Kad sukauptume pakankamą vitamino D kiekį, šviesiaodžiams saulėje reikėtų pabūti apie 15–30 min., iki pirmo odos paraudimo, du tris kartus per savaitę vasaros metu, nenaudojant apsauginių kremų. Sezoninis vitamino D svyravimas būdingas visiems, tačiau jaunas žmogus iki šaltojo sezono pradžios sugebės pasigaminti šiek tiek vitamino D atsargų, o vyresni žmonės – ne. Dėl to ir kalbama, kad vyresniems žmonėms vitamino D poreikis yra daug didesnis.

Vitamino D yra riebiose žuvyse, žuvų kepenyse. Jo sintezė odoje gali būti susilpnėjusi dėl tam tikrų veiksnių, kurie mažina UVB spindulių prasiskverbimą ir intensyvumą: dėl drabužių, naudojamų apsauginių kremų, tamsios odos pigmentacijos, metų laiko ir geografinės padėties.

Net ir valgant produktus, kuriose yra vitamino D, norint pasiekti šiandien rekomenduojamas paros dozes, turėtume suvartoti itin didelius šių produktų kiekius. Pvz., kad gautume 1000 TV paros vitamino D dozę, per dieną reikėtų suvalgyti 40 kiaušinių ar 300 g lašišos arba 1 kg tuno ar išgerti 10 stiklinių pieno praturtinto vitaminu D. Todėl, vengiant saulės dėl kancerogeninio poveikio odai ir esant nepakankamam kiekiui maiste, patikimiausi vitamino D šaltiniai – papildai.

Naujausios rekomendacijos

Pagal Europos bendruomenės mokslinio komiteto rekomendacijas, kurios, daugelio ekspertų nuomone, gerokai pasenusios, vyresniems kaip 65 metų žmonėms rekomenduojama vitamino D dozė 400 TV/p., įprastinė dozė suaugusiems – 200 TV/p., šiandien leidžiama maksimali dozė suaugusiems 2000 TV/p.

JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) teigimu, saugi maksimali vitamino D dozė – 2000 TV/p. Kanados vėžio draugija rekomenduoja maksimalią 1000 TV/p. vitamino D dozę. Tačiau dideles dozes reikėtų rinktis atsargiai, nes galimas perdozavimas ir pavojinga hiperkalcemija, todėl reikėtų atsižvelgti į gretutines ligas, ypač inkstų funkciją, vitamino D metabolito – 25 – dihidroksivitamino D (kalcidiolio) koncentraciją kraujyje.

„Džiugu, kad Tarptautinis osteoporozės fondas paskelbė naujas rekomendacijas – sveikiems pagyvenusiems asmenims rekomenduojama 800–1000 TV vitamino D per parą, o nutukusiems, sergantiems osteoporoze ir mažai būnantiems saulėje žmonėms – 2000 TV/p.“, – sako I.Gailytė.

Ką rinktis?

Vieningai sutarta, kad tikslingiau vartoti cholekalciferolį – D3, o ne ergokalciferolį – D2, nes, vartojant D3, didesnis 25(OH)D koncentracijos kiekis išsilaiko ilgesnį laiką. Tai siejama su didesniu jautrumu vitamino D receptoriams, be to, D2 siejamas su toksiškumo atvejais praeityje. Vitamino D preparatai gali būti 4 rūšių – aliejiniai, vandeniniai, spiritiniai ir spiritiniai-vandeniniai. Spiritinių, spiritinių-vandeninių vartoti nerekomenduojama.

Vandeniniai, palyginti su aliejiniais, 5 kartus greičiau rezorbuojami žarnyne ir 7 kartus intensyviau kaupiasi kepenyse. Ekspertų nuomonės skiriasi, efektyvūs yra tiek aliejiniai, tiek vandeniniai preparatai, tik aliejiniai nerekomenduojami, kai pacientas linkęs viduriuoti, serga kepenų, kasos ligomis.

Siūloma apskaičiuoti pradinę preparato dozę, nes rekomenduojamos dozės skirtos reikiamam vitamino kiekiui palaikyti, o, norint koreguoti didžiulį vitamino D trūkumą, reikėtų vartoti didesnes vitamino dozės. Dozę apskaičiuoti galima atsižvelgiant į tai, kad apytiksliai 2–4 mėnesius vartojant 1000 TV/p., 25(OH)D – kalcidiolio koncentracija kraujyje padidėja 10 ng/ml.

Atkreipkite dėmesį, kad vitamino D ypač trūksta vyresnio amžiaus ir osteoporoze sergantiems žmonėms. Specialistai ragina imtis aktyvesnės profilaktikos ir gydymo taktikos, nes kol kas dauguma gydytojų ir jų pacientų dar iki galo nesupranta šios problemos svarbos.

Žurnalas “Sveikas žmogus”, 2011 m.